J. Biliūno apsakymo “Brisiaus galas” pavadinimas - konkretus, apimantis ir vainikuojantis pabaigą. Gyvenimo, egzistavimo, būties pabaigą. Šuo Brisius, gyvenantis paskutines savo trumpo gyvenimo akimirkas, susiduria su nereikalingumo problema. Ir tarsi ieškodamas paguodos, pasineria į atsiminimų pasaulį. Negali nepajausti kad apie šunį autorius kalba kaip apie žmogiškąją būtybę, šiuo aspektu autorius ragina skaitytoją pergyventi šį kūrinį jautriai ir asmeniškai. J. Biliūno kūryboje svarbiausia ne pats įvykis, o jausmai, kuriuos jis sužadina. Šį kūrinį J. Biliūnas rašė paskutiniaisiais savo gyvenimo metais, tad nenuostabu, jog jame stiprus mirties motyvas. Reikalingumas ir jautrumas – dvasinės vertybės, o J. Biliūnas dažnai pastebi jų nebuvimą gyvenime, dėl ko labai sielojasi. Autoriaus žmogiškumas kyla iš jautraus požiūrio įkitą gyvą būtybę.

Apsakymas parašytas rugpjūčio 25 d. 1906 Kačerginėje.